Filipas kankinosi dėl išsiskyrimo su Samanta. Ji buvo ne ką jaunesnė už jį ir juos siejo tikra meilė. Štai tokius dalykus matome filmuose, ir pasąmonės lygmeniu visi žiūrovai jau žino, kad bus laiminga pabaiga. Tačiau jų santykiai susiklostė kitaip – jie suaugo, išsiskyrė ir išsiskyrė. Samanta buvo nuostabi viena, o Filipas kentėjo. Jo kančia tik padidėjo, kai jiedu su Samanta tarsi susitaikė, nutarė draugauti, o jam gyvenant viltimi, kad jų santykiai atgims, buvusi mergina atsiuntė jam kvietimą į savo vestuves.
Filipas nenorėjo eiti, o jo motina vis primygtinai reikalavo, kad jis privalo eiti – įtrinti nosį kažkokiai kitai nuotakai.
– Kaip aš ją pakelsiu, kai liksiu vienas? – berniukas tingiai atsiduso.
– Kas sakė, kad eisi vienas? Džesika dirba salone kartu su manimi. Ji tokia maloni mergina, labai graži – klientai visada į ją žvilgčioja. Aš paprašysiu jos eiti su tavimi, ji miela mergina, ji neatsisakys.
Džesika tikrai neprieštaravo eiti į vestuves su kolegės sūnumi. Tai buvo įdomi patirtis, o Filipas pasirodė esąs labai įdomus vaikinas. Jis privertė ją juoktis ir jiems buvo labai gera kartu. Samanta, žinoma, visai nesitikėjo, kad gražiausia vestuvių pora bus ne ji ir jos vyras, o jos buvęs ir jo naujoji draugė. Džesika buvo tokia patraukli, kad visi negalėjo nuo jos atitraukti akių. Naktis po vestuvių jai ir Filipui baigėsi romantišku pasimatymu ir lėtu šokiu, o jau po mėnesio jos mama sužinojo, kad sūnus ir jos bendradarbė iš tiesų susitikinėja.
– Kaip galima išeiti per vestuves, – negalėjo atsidžiaugti ji, – koks netyčinis pasipiršimas!
