Be to, mano tėtis pradėjo baigti balkono pirmame aukšte apdailą, planuoja padorų mūrinį priestatą. Gyvendamas jis retkarčiais ką nors užbaigdavo, bet jėgų turėjo nedaug, ir tik jam mirus bei persikėlus su vyru ir vaikais į savo butą, mūsų šeima vėl ėmėsi idėjos rekonstruoti balkoną. Senoji konstrukcija jau tiesiog griuvo, todėl buvo nuspręsta nugriauti tėčio bandymus ir statyti iš naujo. Šiuo atveju vyras pasamdė statybininką, kuris padėjo atlikti skaičiavimus ir pačią statybą. Dirbome savaitgaliais, lėtai, bet užtikrintai statydami ir baigdami balkoną iki žiemos.
Nors balkonas stovėjo kaip mūrinis nesusipratimas, kol buvo statomas, niekam iš kaimynų tai nerūpėjo, tėvas savo laiku gavo statybos leidimą. Kai balkonas buvo baigtas, įkalbėjau vyrą uždengti jį smėlio spalvos dailylentėmis, kurios vis tiek daugiau ar mažiau derėjo prie mūsų namo plytų spalvos. Mes buvome sužavėti, kaimynai mūsų kieme taip pat.
Tačiau mūsų ramybė ir laimė truko neilgai – nepraėjus nė savaitei po statybų pabaigos, nes kažkas ant balkono nupiešė graffiti. Buvo tiek vargo ir rūpesčių, o dar moterys kaimynus užsipuolė, sako, tai gadina viso namo vaizdą, reikia skubiai ką nors daryti.
Vos ne vos nusilupo dažai, tik iškvėpė, o po savaitės vėl tas pats – nežinomi žodžiai ir simboliai ant mūsų balkono. Ir vėl kaimynai klykia, kad mes jų balkonu juos gėdiname.
Šį kartą dailylentės buvo smarkiai pažeistos, teko jas perdažyti. Bet mano vyras perstatė automobilį iš automobilių stovėjimo aikštelės prie mūsų langų, kad vaizdo registratoriumi būtų galima nufilmuoti, kas ir kodėl išniekino mūsų turtą. Kokybė buvo prasta, bet neskaudėjo matyti, kad tai ne paauglių gauja, o keturi suaugusieji, kurie ne tik dažė, bet ir laužė mūsų dailylentes vakare, kol mes ėjome į parduotuvę.
Įtariu, kad tai kaimynai, kurie turi mums pretenzijų. Turiu omenyje, kodėl vaikai turėtų ką nors panašaus daryti? Toje pačioje vietoje, kad juos pagautų? O pavydūs kaimynai visai pajėgūs tokiems dalykams. Jie nieko negali sukurti sau, todėl griauna kitiems.
Mano vyras sako, kad būtų gerai juos pagauti raudonomis rankomis, už ausų policijai, bet kai pašalinome dailylentes, palikdami plytas, viskas tarsi liovėsi. Dabar balkonas gana negražus, kaimynai nesiskundžia. Kol vyras skuba užsakyti naujas dailylentes, aš galvoju: “Ar tikrai mums jų reikia?”. – Kaip ir blogi santykiai su kaimynais. Jei juos erzintų dailylentės, gal tiesiog palikti plytas ir nekiltų problemų?
