Mano draugė Keitė negali susigaudyti gyvenime. Po devintos klasės ji įstojo į koledžą, po pirmojo semestro metė mokslus ir grįžo į mokyklą, paskui universitete ištvėrė tik antruosius metus, o kai prasidėjo nuotolinis mokymasis, metė studijas. Ji buvo graži, bet užuot nukreipusi savo grožį tinkama linkme ir bandžiusi ko nors pasiekti aktorystėje ar tapti modeliu bent instagrame, užsiregistravo pažinčių svetainėje su užsieniečiais, o dabar keliauja į užsienį pas visokius vyrus. Nuo vieno iš jų ji susilaukė sūnaus, vyras jai padeda finansiškai, bet Kate nekviečia į santuoką.
Kate pati man tai pasakoja, bet visada kažkaip pozityviai. Ji patenkinta savo gyvenimu, jai viskas gerai. Tačiau jos motina tokia nėra. Kai nuvažiuoju pas juos į namus, o Keitės ten nėra, jos motina pradeda negražiai kalbėti apie savo dukrą, vadina ją lengvo būdo mergaite ir baisia motina. O aš matau, kad trejų metų berniukas džiaugiasi savo mama, be to, Keitė sugeba pati jį nusivežti į įvairias šalis.
Mano teta negali pakęsti savo dukters, bet mano, kad aš esu tobula dukra, nes baigiau universitetą ir penkias dienas per savaitę dirbu biure. Moteris dažnai giria mane prieš Keitę, rūpinasi manimi, duoda visokių gėrybių, bet mano draugei tai, atrodo, nerūpi. Ji gyvena savo gyvenimą, turi pinigų, turi vaiką ir yra visiškai laiminga. Man tik nemalonu, kad teta ignoruoja savo dukters laimę ir stengiasi prieš mane ją apjuodinti. O gal taip yra visoms motinoms – kitų žmonių dukros visada geresnės už savąsias?
