Samanta dirbo naudotų knygų parduotuvėje. Kainos buvo mažos, o klientų nebuvo daug, todėl ji džiaugėsi bet kokiu klientu. Jai gerai sekėsi įsiminti užsukusius žmones, ir daugelis ilgainiui tapo nuolatiniais klientais. Tarp jų buvo ir vienas jaunas vaikinas. Jau dvi savaites jis ateidavo beveik kiekvieną darbo dieną, pasivaikščiodavo po parduotuvę, kažką apžiūrėdavo ir išeidavo nieko nepaėmęs. Iš pradžių ją tai trikdė, bet ji nenorėjo pirmoji paklausti, ar jam nereikia pagalbos. Ji pati nemėgo įkyrių konsultantų. Vis dėlto vaikinas buvo labai išvaizdus – tikras akį traukiantis daiktas.
– Iš kur jis atsirado? – paklausė ji kolegos iš netoliese esančios įrašų parduotuvės, kuri buvo dar mažiau populiari nei knygų.
– Ar tau jis patiko? – perklausė ją draugė. – Jis atėjo ir į mano parduotuvę. Jis nieko konkretaus neieškojo, tiesiog žiūrėjo. Bet, taip, labai gražus.
– Norėčiau, kad jis pirmiausia pasikalbėtų, – atsiduso Samanta. – Nenoriu savęs primesti. Jis išsigąs ir pabėgs, o man net patinka į jį žiūrėti.
Draugė Samantai dėl to nepatarė, bet po dienos, kai nepažįstamasis vėl užsuko į jos parduotuvę po knygyno, ji pati jo paklausė. Ji sužinojo, kad jis gyvena netoliese ir kad į knygyną užsuko, nes ieškojo reto leidinio. Kadaise tokį turėjo jo ligotas tėvas, tačiau knyga sudegė per gaisrą. Namas buvo atstatytas, bet knyga – ne.
Viską papasakojusi Samantai, draugė privertė merginą šurmuliuoti. Ji ieškojo įvairių leidinių blusų turguose, surinko daugybę variantų, o kai berniukas grįžo, iškart nusivedė jį prie lentynos su leidiniais. Jis viską peržiūrėjo, nerado, ko jam reikėjo, bet jie kalbėjosi, iš kur ji žino ir kur ieško. Kol parduotuvė buvo tuščia, Samanta pasiūlė berniukui kartu ieškoti reikiamo leidinio internete.
Jie daug kalbėjosi ir juokėsi, Samanta sužinojo, kad vaikino vardas Adomas ir kad jo širdis laisva. Adamas ir pats leido jai paklausti, ar Samanta yra laisva. Knygų tema juos padoriai suartino. Dabar Adamas atėjo ieškoti knygų pas Leną, o kai jam stebuklingai pavyko rasti tinkamą leidinį, pasiūlė Samantai tą progą pažymėti vakariene kavinėje. Ji tam labai pritarė.
Taip knygos ir smalsumas suartino gražią porą. Ir, žinoma, jos draugą!
