Man 37 metai. Jau seniai esu išsiskyrusi. Tiksliau, dešimt metų. Buvęs vyras mane apgaudinėjo ir aš jam neatleidau. Dabar jis gyvena su šia moterimi.
Ji pastojo nuo jo, pagimdė ir jis ją vedė. Po to mieliau su juo nebendravau. Taigi nežinau, kas ten vyksta.
Turiu pakankamai pinigų – mano atlyginimas labai geras. Ir štai prieš savaitę mano buvęs vyras ateina pas mane. Mes nesimatėme jau daug metų. Todėl nuoširdžiai nustebau jį pamačiusi. Labai norėjau jam papasakoti, bet jis pirmas pradėjo pokalbį. Jis pasakė, kad jo sūnui diagnozuotas vėžys. O gydymas bus brangus. Jis ir jo žmona neturėjo tiek pinigų, todėl nusprendė ateiti pas mane.
Aš turiu reikiamą pinigų sumą, nes neseniai pardaviau iš močiutės paveldėtą namą. Jis apie tai sužinojo ir atėjo pasiimti pinigų. Pagaliau tai įvyko tinkamu laiku. Kaip gerai, kad jam viskas pasisekė.
Dar nebuvau nusprendusi, kam išleisiu pinigus. Norėjau nusipirkti gerą automobilį, bet pirmiausia turiu išmokti vairuoti. O laiko turiu nedaug. Kaip ten bebūtų, bet suma padori. Ir neskubėjau su ja išsiskirti. Įdomu, ar jis atiduotų man pinigus, jei susirgčiau. Abejoju.
“Ar tu bent įsivaizduoji, kokie mes beviltiški!” – sako jis man. Nors jis niekada negalvojo apie mano jausmus. Nei jo žmona. Juk kadaise jis mane į ją iškeitė nė nemirktelėjęs. Per skyrybas viską pasidalijome per pusę. Jis sakė, kad viskas pravers jo naujai šeimai. Ir net norėjo, kad atiduočiau jam butą – bet aš jį nusipirkau dar prieš mums susituokiant. Tai mane išgelbėjo. O, koks jis buvo nelaimingas! O dabar štai jis reikalauja pinigų! Jis kalba apie savo jausmus!
Jis pasakė, kad jei aš juo nepatikėsiu, jis pateiks visus reikiamus dokumentus. Bet man to nereikia. Net neketinu apie tai galvoti. Net jei jis pasižada viską grąžinti. O vaikui vis tiek reikia reabilitacijos. Tai irgi kainuoja daug pinigų. Tiesą sakant, abejoju, ar galėsiu ką nors atgauti.
Kodėl nesiskolinate iš banko? – paklausiau.
Visa tai pasakiau jam į akis. Jis šūktelėjo, pasiūlė atsiklaupti ant kelių. Bet aš to nenoriu. Kodėl turėčiau jį žeminti? Aš tiesiog nenoriu jo pažinti ar matyti. Jis iškeitė mane savo laiku. Jis mane išdavė. Tad tegul jis dulkinasi. Jis pasakė, kad grįš vėliau, kai atvėsiu ir viską apgalvosiu. Nėra apie ką galvoti.
Kai kas gali sakyti, kad neturiu sąžinės. Tiesiog noriu pati valdyti savo pinigus. Nesidalysiu jais su niekuo kitu. Po šio pokalbio jaučiuosi šiek tiek blogai. Bet aš jiems nepadėsiu – tai bus jiems pamoka ir atpildas už jų nuodėmes.
